Vilniaus tiltai

2014-04-26

Žaliasis tiltas pirmą kartą pažymėtas 1386 m. 1529 m. Vilniaus vaivada Albertas Goštautas gavo karaliaus Žygimanto I privilegiją statyti naują tiltą, o darbai atskira karališka privilegija buvo pradėti 1530 m. tuometinio miesto pilininko Ulricho Hozijaus. Po jo mirties darbą tęsė jo sūnus Jonas, kuris 1536 m. baigė mūryti didelį tiltą su malksna dengtomis pastogėmis, krautuvėlėmis abiejose pusėse. Jis buvo vadinamas Didžiuoju arba Vilniaus tiltu.

1621 m. tiltas buvo atnaujintas Vilniaus miesto gyventojų sąskaita, o 1655 m., per tiltą traukiant rusų kariuomenei, jis sudegė. Jo vietoje 1674 m. pagal pulkininko Fredianio projektą karališkasis dailidė Fickas pastatė naują tiltą.

1766 m. tiltas dar kartą atnaujintas ir nudažius žaliai prigijo „Žaliojo“ vardas. 1812 m. birželio 28 d., prieš pat Napoleonui įžengiant į Vilnių, tiltas buvo padegtas, o 1813 metais tiltas buvo atstatytas. 1827 ir 1828 m. tiltas buvo atnaujintas, o 1848 m. visiškai restauruotas.

1894 m. čia stovėjo plieninių santvarų tiltas, kurį 1915 m. besitraukianti rusų kariuomenė nesėkmingai bandė susprogdinti. Tiltas 1944 m. naktį iš liepos 6 į 7 d. vokiečių susprogdintas kartu su vandens siurbline ir miesto elektros stotimi.

Žaliasis tiltas per Nerį 1808 m. Juozapas Peška (1767-1831). Pop., akv. Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabinetas.
Iš abiejų tilto pusių buvo vartai su patalpomis sargams bei muitininkams.

Žaliasis tiltas ir Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia. XIX a. 8 deš. (epaveldas.lt)


1866 metai. Nuotr. Vilhelm Zacharčik. Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia, vienuolynas ir tiltas.


Žaliasis tiltas ir Šv. Rapolo bažnyčia. 1874 m. Nuotr. J. Czechowicz. 
Priešais bažnyčią – klebonijos namas, kuris nugriautas 1970 m. platinant Upės gatvę. Ant kalvelės – Šnipiškių Jėzaus koplytstulpis.

XX amžiaus pradžia.


1944 m. sugriautas Žaliasis tiltas.

1957 m.

Architekto Lino Mackevičiaus video pasakojimas "Pažink Vilnių" apie Žaliajį tiltą:

Žaliasis tiltas ir Raduškevičiaus rūmai (dabar Lietuvos Architektų Sąjunga) - 1910 m.
Neo-gotikinę pilaitę 1894-1897 metais pasistatė gydytojas Hilarijus Raduškevičius.
1962–1963 m. platinant Kalvarijų gatvę nugriauta beveik pusė rūmų (vakarinis korpusas ir šiaurinio korpuso vakarinė dalis).

Vilniaus tiltai - 19 a. pab. miestas vakarinėje dalyje atsirėmė į Nerį ir ėmė kurtis anapus, Žvėryne. Tuo pačiu metu buvo pastatytas pirmasis medinis tiltas, kuris neužtikrino pastovaus susisiekimo su miestu, nes potvynių metu, praleidžiant ledus bei sielius, judėjimas tiltu būdavo uždaromas. 1905 m., prijungiant Žvėryną prie miesto, pradėta naujo tilto statyba.

Apie 1900 m. pirmasis medinis tiltas per Nerį ties Žvėrynu. Statoma Znamenskaja cerkvė (Vilniaus Dievo Motinos ikonos „Ženklas iš dangaus“) su mūrine mokykla šalia. (nuotr. epaveldas.lt)

Žvėryno tilto statyba 1905-1907 m. VAA. (nuotr. new.archyvai.lt/)

1907 m. Žvėryno tilto atidarymas. Vilniuje, tuo metu, pastatyta pirmoji elektrinė, tad žibintai ant tilto jau ne dujiniai.

Žvėryno tiltas 1907 m. ir dabartinio Gedimino pr. (buv. Šv. Georgijaus (šv. Jurgio)) panorama.

Už informaciją dėkojame "Vilniaus miesto studijai"
www.facebook.com/Vilniausmiestostudija