Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai. Paneriai

2015-08-24

Išsamiai apie Vilniaus istoriją, architektūros ir kitus lankytinus objektus galite paskaityti knygoje Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai“. Tai leidinys apie beveik 60 Vilniaus vietovių. Pateikiama informacija apie 21 Vilniaus seniūniją (Antakalnį, Fabijoniškes, Grigiškes, Justiniškes, Karoliniškes ir t. t.) ir joms priklausančias mažesnes vietoves. Šios knygos tekstai daugiausia yra publikacijų santraukos, parengtos pasinaudojant įvairių autorių, rašiusių apie Vilnių, darbais. Jie nurodomi prie kiekvieno teksto pateikiamuose literatūros sąrašuose. Leidinys iliustruotas šių dienų nuotraukomis ir senąja ikonografija, saugoma Lietuvos muziejuose ir bibliotekose. Knyga skiriama moksleiviams ir visiems besidomintiems miestu.

Leidinio rengėjai tikisi, kad ši knyga padės geriau pažinti Vilnių juo besidomintiems ir surasti knygas, kurias verta perskaityti, todėl prašo Jūsų palaikymo ir paramos knygos leidybai. Tai galite padaryti pervedę paramą nurodydami paskirtį „Pasižvalgymai po Vilnių“ leidybai“, Jūsų vardas ir pavardė į Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Swedbank sąskaitą LT 09 73000 1003 5341 359 (įm. k. 190757755). Paramos davėjai, norintys likti anonimais, pavedimo paskirtyje turėtų nenurodyti savo vardo ir pavardės.

Vilnius vis kitoks – romantiškas savo senamiesčio gatvelėmis, svajingas vilnijančiame Užupyje, siekiantis debesis Šnipiškėse, vėjuotose Fabijoniškėse, paslaptingas Markučiuose… Tiek daug paslapčių ir neatrastų vietų Vilnius slepia. Pasižvalgykime po Vilnių kartu.

Paneriai


Kai lapai nukrinta pakelyje matosi Panerių koplyčia ir šalia jos esantis paminklas 1831 metų sukilėliams atminti.

Miesto dalis, kur XIX a. pab. būta kurorto, bet ir vietovė, kurios vien pavadinimas gąsdino daugelį. Čia geležinkelio tunelį statė pats caras Aleksandras II, čia buvo vilniečių vasarnamiai, kovojo sukilėliai ir žuvo tūkstančiai žmonių. Tokį istorinį kelią nuėjo Panerių mikrorajonas.


Panerių tunelis

Paneriai – viena iš anksčiausiai istoriniuose šaltiniuose paminėtų Vilniaus vietovių. 1390 m. dokumente užrašytas Panerių (Ponary) vardas. Šiose vietovėse savo dvarą turėjo ir Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas. Po mirties dvaras atiteko Jogailai, o  nuo 1390 m. visa vietovė buvo padovanota Vilniaus kapitulai. Prie kapitulos dvaro įsteigtoje plytinėje gamintos plytos Vilniaus katedrai. 

Paneriai mena daugelį istorinių įvykių ir asmenų. Vos vienas kitas vilnietis žino, kad čia esančiose kapinaitėse stovinčios koplyčios papėdėje buvo sprendžiamas Lietuvos likimas. 1831 m. vyko Panerių kautynės – svarbiausias 1831 m. lietuvių ir lenkų sukilimo mūšis. Sukilėliai, kontroliavę beveik visą Lietuvos teritoriją, žygiavo į Vilnių, vieną iš paskutinių caro valdžios bastionų, tačiau atkakliame mūšyje buvo sumušti. 2001 m. buvo atidengtas paminklas žuvusiems sukilėliams atminti.


Senasis kelias Vilnius-Kaunas. Nuotrauka: Mytrips.lt

Gal vaikščiodami Panerių miškuose pastebėjote akmeninio grindinio liekanas? Čia buvusiu senuoju Vilnius – Kaunas keliu 1812 m į sostinę traukė didžioji Napoleono kariuomenė su pačiu imperatoriumi priešakyje. Po pusmečio, spaudžiant speigui, tomis pačiomis vietomis generolo armijos likučiai bėgo atgal Kauno link. Dabar Vilniuje viešintys prancūzai mėgsta čia apsilankyti. Įdomu tai, kad išlikusiuose karių atsiminimuose aprašytos vietos jiems atrodo mažai kuo pasikeitusios.

XVIII–XIX a. pr. miškais apaugusiose kalvose siautėjo plėšikai. Išlikę pasakojimų apie puldinėjamus į Vilnių važiuojančius pirklius ir keleivius. To meto žmonės kalbėję, kad plėšikai po kalvomis buvo įsirengę urvus. Į Vilnių mokytis vykęs poetas Adomas Mickevičius vėliau prisipažino baiminęsis važiuoti per Panerių miškus. Šalia senojo kelio, priešais kapinių koplyčią, stovi senas ilgas mūrinis vienaukštis pastatas. Manoma, kad XIX a. pabaigoje čia buvo įsikūrę Panerių pakelės namai.

Paneriai, kaip priemiestis, pradėjo vystytis XIX a. antroje pusėje kai buvo nutiestas geležinkelis, iškastas tunelis ir įrengta stotis. Nepaisant plėšikautojų ir legendų apie pavojus, Paneriai nuo XIX a. pab, itin traukė poilsiautojus, o po Pirmojo pasaulinio karo tapo žinomi kaip vasarvietė. 4 deš. sumanyta iš buvusio grafo Vladimiro Lenksio žemių suformuoti miestą – sodą, skirtą geležinkelininkams, pašto tarnautojams. Gyvenvietė buvo pavadinta Panary Jagiellonow arba tiesiog Jagėlėnais. 1939 m. vietovei buvo suteiktos kurorto teisės.


Panerių morialinis muziejus

Antras pasaulinis karas Panerius pažymėjo, kaip masinių žudynių vietą. 1941-1944 m. Panerių miškuose buvo sušaudyta 100 tūkstančių įvairių, daugiausia žydų tautybės, žmonių. 1948 m. žudynių vietoje atidengtas obeliskas nacių aukoms atminti, vėliau pradėtas kurti Panerių memorialas.

Bet ne tik liūdni ir skaudūs istorijos etapai įamžinti Paneriuose. Čia galima apžiūrėti skulptoriaus Mindaugo Navako betono skulptūrų simpoziumą. Panerių kalvos – viena iš gamtinių Vilniaus įžymybių, čia auga ypač retų rūšių augalų, nuo kalvų atsiveria nuostabi miesto panorama. Čia eina senasis kelias Vilnius – Kaunas, įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Miške vis dar matomos akmeninio kelio liekanos. Kitas technikos paminklas – Panerių geležinkelio tunelis. 1859-1861 m. per Panerių kalvas buvo iškastas 427 m. ilgio tunelis Peterburgo – Varšuvos geležinkeliui, tai buvo pirmoji kalno prakasa tuometinėje Rusijos imperijoje. Paskutinį simbolinį akmenį į tunelį įstatė caras Aleksandras II. Dėžė su cementu ir plaktukas, kurį lietė pats caras, XIX a. buvo eksponuojami Vilniaus muziejuje. Šiuo metu tunelyje gyvena retų rūšių šikšnosparniai.

Daugiau apie Panerius kviečiame skaityti knygoje „Pasižvalgymai po Vilnių: miesto mikrorajonai“:

Daugiau Vilniaus istorijos:

http://www.madeinvilnius.com/lt/vilniaus-miesto-studija/i/