Jaukus “Šarkos” lizdas Vilniaus centre

2013-04-17


“Šarka. Daiktų kelionės” drabužių ir daiktų parduotuvė pačiame Vilniaus centre – jaukus įdomybių lizdas, primenantis nedidelius boutique užsienyje. Tai šeimos verslas, o pagrindinis veiklos tikslas yra sukurti kuo malonesnę aplinką ne tik klientams, bet ir sau. Juk savas verslas turi būti džiaugsmas! Apie tai kalbamės su viena iš “Šarkos” savininkių – Juste Maldžiūnaite.

Kokia yra Jūsų parduotuvės koncepcija ir iš kur pavadinime atsirado šarka?

Koncepcija paprasta – vartokim jau vartotą. Pačios esam šarkos (mama ir sesuo – aut. past.). Dėl to ir šarka, nes tempia viską, kas blizga. Tiesa, tai labiau metafora, kadangi blizgučių pačios nemėgstam. Toks lizdas ir susuktas – nuo paveikslų, rankdarbių iki drabužių. Viskas, kas gražu ir mūsų akims blizga. Yra klientų, kurie ateina kas kelios dienos, jiems tai vieta, kur galima pailsėti, susitikti, pabendrauti.

Smagu savoje parduotuvėje?

Labai! Esu daug kur dirbusi: dizainere fabrike, fotosesijų bei filmavimų stiliste, bet viskas buvo kitiems. Kai dirbi sau, tai ir alga mažesnė gali būti. Čia žmonės kaip į svečius ateina, šypsosi, bendrauja. Ir mūsų siūtų drabužių linijai darome po mažai vienetų. Tada gali kurti, ką nori.

Jūsų vieta gera strategiškai – pati sienamesčio širdis (šv. Mykolo g., Vilnius)

Iš vienos pusės – taip. Bet būna, kad iškiši nosį laukan – Pilies gatve minia plaukia, o pas tave tik vienas kitas žmogus užeina. Tačiau pastovių klientų labai daug: tėčiai rezervuoja sūnums batus, mamos perka vaikams. Jau beveik visus pažįstam. Vasaris ir kovas būna sunkesni mėnesiai visom parduotuvėm, nes šalta ir saulės nėra. Tik saulė pašviečia – iš karto pilna žmonių. Svarbu išlaikyti pastovius klientus, net žinom, kada pietų pertraukos Švietimo ir mokslo ministerijoje, Prezidentūroje.

Tuoj ir trečiąjį gimtadienį švęsime. Planuojame daug atrakcijų lauke, pavyzdžiui, kad žmogus susikurtų kuo įdomenį ansamblį iš "Šarkos" daiktų – gali net vazoną ant galvos užsidėti. Tada fotografuosime ir žiūrėsime, kas daugiausiai simpatijų surinks ir apdovanosime. Todėl sekite naujienas mūsų "Facebook" puslapyje.



Šeimoje beveik visi menininkai, ar nesunku su įvairiais popieriais? Juk parduotuvėje ir sąskaitos ir ataskaitos yra...

Visi turi savo vaidmenį čia ir dėl visko kartu tariamės. Mama konkrečiausia – užsiima popieriais, o aš – estetika. Dailės skyriaus vedėja (juokiasi), o sesuo – padejėja visiems atvejams.

Kiek dairausi – viskas traukia akį. Ar pasitaiko, kad kažką tik padėjus, nuperka iš karto?

Galite tikėti, galite netikėti, bet pastebėjau, kad tik pakabinus naują daiktą, žmogų iškart prie jo traukia. Pačią pirmą dieną – visada. Bent ateis, palies, apžiūrės. Lyg kažkokią energiją skleistų naujienos.

O kas kiek laiko atsinaujinate?

Yra keli kardinalūs pakeitimai – pavasarį ir rudenį. Tačiau paprastai, jei, pavyzdžiui, 5 daiktus nuperka, tai paimi pakabas, eini į sandėliuką, išgarini, sutvarkai ir kabini į salę. Išpardavimus darome du kartus, bet jie neveikia, nes pas mus nėra brangu. Jei patinka, tai paltą ir už 40 Lt perka, nesvarbu, kad paskui kainuos 20 Lt.  Mūsų siūtos suknelės 120 – 140 Lt.

Papasakokite apie parduotuvėje esančią Jūsų siūtų drabužių liniją?

Pati juos kuriu, nes esu baigusi kostiumo dizainą. Ją atnaujinu kada tik galiu: pirmiausia randu audinį ir tada kuriu, pati sukerpu, o siuvėja siuva. Štai vakar sukirpau 10 suknelių, užvakar 5, prieš tai dariau iškarpas kelnėms. Viską nešu siuvėjai ir tik gavusi jau pasiūtus – iš karto kabinu parduotuvėn. Mano kūrybos ratas gana uždaras, tikrai nėra taip, kad stebėčiau pasaulį, tendencijas. Man svarbiausia, kad kažkur galėčiau save perteikti. O drabužis kinta, kai paišai arba net kai jau būna pasiūtas.

Turite labai įdomių kaklo movų, kaip kilo idėja jas siūti?

Mama mezgė riešines, o aš vis galvojau, ką čia padarius, kas būtų greičiau, efektyviau ir jaunimui tiktų ir atsirado movos. Taip dažnai nutinka: siuvau kelnes, jos buvo per ilgos, užsitempiau iki pažastų – kombinezonas. Daug kas atsiranda tiesiog eksperimentuojant. O movos labai išpopuliarėjo, vasarai planuoju daryti trikotažines, kad keletą kartų būtų galima apsivynioti kaklą. Žadam į internetą dėti, nes labai daug žmonių iš provincijos domisi, tik įdedam fotosesiją ir iš karto sulaukiam dėmesio. Ten vyksta toks pats gyvenimas, visi visur nori gražiai atrodyti.



Kieno dar darbais prekiaujate ir kaip juos randate?

Kelių gamintojų peteliškėmis ir aksesuarais. Iš rūbų – keletas ką tik akademiją baigusių jaunų kūrėjų. Dauguma papuošalų rankų darbo, jų kūrėjų gal dvidešimt.

Kartais patys pasisiūlo, kartais kas nors pasiūlo. Tada jau tenka rinktis, nes kartais neatitinka parduotuvės stilistikos, pavyzdžiui, yra per daug romantiški ar blizgūs. Mums svarbiausia, kad daiktas turėtų idėją, istoriją. Geriausiai apibūdinčiau taip – tikri daiktai. Vienintelis kriterijus, kad mums patiktų ir būtų kokybiška. Mūsų siūtų drabužių grįžta beveik kiekviena...Turi po penkias, po šešias. Nes patinka, mato, kad gera nešioti. Mes pačios tuos audinius išbandom: skalbiam, tampom, deginam. Pradžioje šalia dirbančios moterys mum sakydavo – visada galvojom, kad pas jus labai brangu, prabangios prekės. Ir labai stebėdavosi, kai marškiniai po 20–30 Lt. Mums prekės ženklas niekada nebuvo kriterijus ir dėl to kainų nekeliame. Tikrai daug kas sako, kad pigu.

O ar buvo įdomių radinių?

Įdomiausi būna ne vardiniai. Tiesa, pasitaikė gražių garsių gamintojų skarų, šilkinių, ištapytais paukščiais, “Versace” kašmyro šalikų. Tačiau labiausiai džiaugiamės, kai gauname tiesiog geros kokybės ir sudėties drabužius, o jei dar įdomūs – iš viso puiku. Tarp bižuterijos kaip tikra šarka kartą radau auksinį žiedą su deimantuku. Jį atidaviau draugui, nes kaip tyčia jis užėjo tik ištraukus žiedą ir papasakojo, kad nori pasipiršti draugei. Daviau ir pasakiau – tik imk ir eik pirštis (juokiasi)! 



O koks Jūsų klientas?

Konkretaus nėra. Turim mašinyčių, tai ir vaikai ateina. Užsuka menininkai, pasišnekam, savo albumus parodo. Neseniai įvyko psichoterapijos seansas: parduotuvė buvo tuščia, užėjo moteris, kuri, pasirodo, psichoterapeutė ir įvyko seansas (juokiasi). Sulaukiame labai daug įdomių ir skirtingų žmonių. Daug kas čia atėję tiesiog ieško paprastumo ir nuoširdumo, ko trūksta šiame infomaciniame ir sintetiniame pasaulyje.

Kokie artimiausi planai?

Mano naujausias projektas – atsikratyti šalia “Šarkos” esančiais konteineriais, nes jie pasidarė benamių susirinkimo vieta ir tualetu. Čia – pats centras, pro šalį eina turistų grupės su gidais ir mato betvarkę. Jau net žinau, kokių dokumentų reikia, tai fotografuosiu ir bandysiu konteineriais atsikratyti.


Linkime, jog visi projektai pavyktų, netruktų įdomių radinių ir klientų, o medžiagos suknelėms būtų kuo tvirčiausios. Smagu, kad Vilnius bruzda, kuo daugiau įdomių krautuvėlių – tuo geriau. O Jūs, jei niekada nedrįsote užsukti į "Šarką" – pamėginkite. Net jei nerasite kažko sau, bent pailsėsite nuo miesto triukšmo.

Šarka. Daiktų kelionės

Šv. Mykolo g. 4,
tel.: (8-687) 20163
darbo laikas: 11:00 - 19:00

http://www.facebook.com/sarka.daiktu.keliones?fref=ts


Taip pat skaitykite:

labàdienà - drabužiai su idėja

„Let’s HA!R”: kas sieja plaukus, internetą bei kultūrą?