Mozart‘o detektyvas. Byla Nr. KV 626 - tikroji „Requiem“ istorija

2015-03-12



Paklausus bet kurį žmogų apie žymiausius klasikinės muzikos kūrinius, neabejotinai, iš kelių atsakymų, tikrai išgirstume ir W.A.Mozart‘o Requiem pavadinimą. Jau trečią šimtmetį šis opusas nuolat skamba viso pasaulio žymiausiose koncertų salėse, jį atlieka geriausi orkestrai, į savo programas įtraukia praktiškai visi dirigentai ir solistai. Klausytojų susidomėjimą aitrina ir paslaptimis apipinta Requiem sukūrimo istorija. Prie legendos sukūrimo svariai prisidėjo ir A.Puškinas skyręs jai vieną savo „Mažųjų Tragedijų“ „Mozart‘as ir Salieri‘s“, bei kino režisierius M.Forman, sukūręs filmą „Amadeus“. Ne vienas, „žinovas“ išmintingai dėsto istorijas apie Salieri pakištus nuodus, apie juodai apsirengusį nepažįstamąjį, užsakiusį gedulingąją kompoziciją, apie Mozarto išgąstį ir blogas nuojautas po jo apsilankymo… Tačiau, kiek gi šioje legendoje yra tiesos? Kas buvo keistasis lankytojas, kodėl Mozart‘as nebaigė savo kūrinio ir kodėl jo žmona šį faktą slėpė?



Vilniaus m. Šv.Kristoforo kamerinis orkestras, Vš.Į. „Opera Artis“, kamerinis choras „Aidija“ ir režisierė Jūratė Vansk Kovo 19 dieną kviečia visus muzikos ir jos istorijos gurmanus į Šv.Kotrynos bažnyčią drauge pasinerti į aštuonioliktojo amžiaus įvykių peripetijas, drauge permąstyti istorijai žinomus faktus ir prielaidas apie paskutines austrų kompozitoriaus gyvenimo dienas ir populiaraus kūrinio sukūrimo aplinkybes.

1791 metų liepą tiksliai neidentifikuotas asmuo, kaip tarpininkas, kreipėsi į Mozart‘ą su prašymu sukurti Totenmesse - Requiem, jauno grafo Franz Xaver Walsegg zu Stupach užsakymu. Grafo žmonai mirus, tas panoro jos garbei sukurti, tai yra nusipirkti, Requiem, lyg pats būtų jį sukūręs. Kiek žinoma, grafas buvo turtingas muzikos diletantas. Už šį sandorį buvo pažadėti 400 guldenų. Asmuo, tarpininkavęs šiam sandoriui, galėjo būti artimas Mozart‘o bičiulis Johan Puchberg, kuris turėjo krautuvėlę ir nuomojosi butą grafui Walsegg priklausančiame name. Greičiausiai, Mozart‘as negalėjo bičiuliui atsakyti, nes Puchberg jam dažnai skolindavo nemenkas pinigų sumas. Juolab, kad grafas prašė nepersistengti - Mišios turėjo skambėti, lyg sukurtos diletanto. Žinant Mozart‘o kūrybingumą, jo laukė lyg ir lengva užduotis ir... uždarbis.

Metams bėgant kūrinio atsiradimas buvo apipintas legendomis, o jų kūrimu pasirūpino ne kas kitas, o pati Mozart‘o žmona Konstanca Weber. Vienam pirmųjų Mozart‘o biografų, Franz`ui Niemetschek`ui ji papasakojo apie paslaptingą Requiem užsakovą, bet grafo Walsegg vardą nutylėjo. Visas šis paslaptingumo šydas ir tai, kad genialus kompozitorius mirė, rašydamas Requiem, versija, kad Requiem užsakovas buvo italų kompozitorius Antonio Salieri, vėliau nunuodijęs Mozart‘ą suformavo įtikinančią ir patrauklią legendą. Jau po kompozitoriaus mirties buvo paviešintas laiškas-falsifikacija, neva rašytas paties Mozart‘o bičiuliui dramaturgui Lorenzo Da Ponte, kuriame jis neva mini artėjančios mirties nuojautas ir paslaptingą užsakovą, užsakiusį Requiem. Kad laiškas - falsifikacija, buvo įrodyta, bet kyla daug klausimų, kam ši apgaulė buvo naudinga ir ko ja buvo siekiama.

Requiem kūrimo metu Mozart‘as kartu rašė ir dvi operas: „Užburtoji fleita“ ir „Titus“. Tokiam didžiam muzikui pats sandoris turėjo būti ganėtinai koktus ir nedarantis garbės - parduoti savo kurinį už 400 guldenų ir dar parašyti jį taip, kad muzikos žinovai manytų, jog tai diletanto darbas... Turbūt visą savo gyvenimą Mocartas nebuvo papuolęs į tokią keblią ir dviprasmišką padėtį, o kai 1791 metų gruodžio 5 jis mirė, paliko visiškai neužbaigtą kūrinį.

Tik pirmoji Requiem dalis - Introitus yra parašyta paties genijaus nuo pradžių iki galo. Ji trunka vos penkias minutes. Gi įprastai atliekamas Requiem trunka apie 50 minučių, o tai rodo, kad kūrinys buvo užbaigtas kitų, remiantis Mocarto jau parašytais muzikiniais eskizais. Tie Kiti - tai jo padėjėjai ir mokiniai: Fr.X.Siusmayer, F.J.Freistadler ir J.Eybler, kuriuos Konstanca, mirštančio vyro patarta, paprašė užbaigti užsakytą kūrinį. Priešingu atveju grėsė sandorio nutraukimas ir reikalavimas grąžinti jau sumokėtą avansą grafui Walsegg, ko Konstanca, likusi be pragyvenimo šaltinio siekė išvengti. 1793 metais, praėjus dviem metams po kompozitoriaus mirties ir pasirodžius A.Schlichtegrol‘io Nekrologui, kuriame jis leido sau pastebėti, kad „Mocartas nebegalėjo užbaigti Requiem..", Konstanca desperatiškai supirko visus egzempliorius, baimindamasi, kad šis faktas nepasiektų grafo Walsegg.

Kyrie, kurio dalį instrumentinių partijų Mocartas buvo užrašęs pats, jo mokiniai užbaigė naudodamiesi likusiomis partitūromis. Sequentia, susidedančiai iš trijų dalių: Dies Irae, Confutatis ir Lacrimosa, bei Offertorium, Mocartas sukūrė tik keletą pasažų eskizų. Žymiosios Lacrimosa buvo sukurti tik aštuoni taktai. Šią dalį mokiniai užbaigė naudodami kartojimus ir kopijuodami Mocarto stilių. Na, o Sanctus, Benedictus ir Agnus Dei yra parašyti Siusmayer‘io ir kitų mokinių visiškai savarankiškai. Paskutinėje dalyje, Communio, mokiniai jau naudojo motyvus iš pirmosios dalies Introitus ir Kyrie.

Taigi, Konstanca ir Mozart‘o mokiniai sukūrė Mozart‘o falsifikatą, kad ir kaip gražiai jis skambėtų. Kita vertus, kitaip ir negalėjo būti - juk kūrinys turėjo skambėti, lyg sukurtas diletanto. Sakoma, kad L.van Bethoven‘as Requiem nemėgo, o daugelis to meto muzikos ekspertų kūrinį kritikavo. O mūsų dienomis Requiem užbaigtos versijos klausytojai jautriai pergyvena, įsijausdami į mitą apie kūrinį, neva sukurtą artėjančios mirties akivaizdoje.

Gal tai likimo ironija, bet Mocarto liga ir staigi mirtis pasitarnavo esminei šio keisto sandorio idėjai – įtikinti, kad kūrinį sukūrė muzikos diletantas. Būtent Konstanca, Puchberger‘is, Siusmayer‘is, Freistadler‘is ir Eybler‘is realizavo sandorį, todėl šiandien pasaulio koncertų salėse atliekamas Requiem nėra Mocarto kūrinys ir gal būt net derėtų išbraukti iš Köchelverzeichnis katalogo Requiem in d-moll KV626.

Originalią Mozart‘o „Requiem” versiją pirmą kartą Lietuvoje, vadovaujami režisierės Jūratės Vansk, atliks Šv.Kristoforo orkestras, choras „Aidija“, solistai Joana Gedmintaitė (sopranas), Karolina Glinskaitė (mecosopranas), Kęstutis Alačauskis (tenoras), Egidijus Dauskurdis (bosas), dirigentas Modestas Barkauskas. Teatralizuotam koncertui kostiumus kuria Vitalis Čepkauskas, reginį praturtins įspūdingos Algio Kasparavičiaus instaliacijos. Šv.Kristoforo orkestras šį vakarą, „Mozarto detektyvas: Tikroji Requiem istorija“, rengia drauge su viešąja įstaiga „Opera Artis“, pernai Rugpjūtį prisistačiusia muzikos gerbėjams įsimintinu Mozart‘o „Don Giovanni“ spektakliu Vilniaus Universiteto kieme. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.